ynė [lt]
Truputį per daug sveria mano mintys,
kad gražiai kalbėčiau.
Per sunkūs žingsniai mina gerus norus
tuos, kur kyla į viršų,
nes yra lengvi ir ryškūs,
bet užmynus ant jų jie sprogsta
kaip tie šalto rudens grybai
ir jų tamsios sporos pasėja save aplinkuj.
Iš tokio miško man sunku išeiti
nepaklydus jo šešėliuos,
ir kalbu tada lėčiau, sunkiau
šaižiau ataidi mano iškištas liežuvis
šliaužiant per krūmokšnius
braižo mano žodžiai pilvą
žinau, kad vieno trenksmo tegana,
kad viskas, ką sakai taptų tiesa
tad per sunkios mano mintys,
kad sakyčiau jas žodžiu
Gilios vagos rėžią mintį
kai patrioto dalį aš nešu už
nykstančią valstybę.
per aitrios mano seilės,
kuriomis spjaudausi pikta
Negaliu savęs paremti vien gamta,
nes jos nėra,
nes sutrypta
Apie ką?
Šalį, mišką ar visatą?
Apie ką.
Kalbą, slenkstį, savo mamą.